Sapnų pasakojimai, aptarimas ir jų aiškinimas
Atsisveikinimas
Gyvenau su seneliais ir mama nuo pat kūdikystės. Kadangi tėvo neturiu, senelis man jį atstojo. Buvo labai geras, intelektualus žmogus, visos giminės siela. Kai man buvo 18, jis labai netikėtai mirė. Man buvo didelis šokas, visus metus sapnuodavau jį kiekvieną dieną. Keista, tačiau nė viename sapne nesuprasdavau, jog jis miręs. Praėjus lygiai metams po jo mirties susapnavau visiškai kitokį sapną, kuris man dar ir iki šio laiko atrodo labai keistas. Važiuoju liftu ir matau, jog senelis stovi šalia. Šiame sapne aš pirmą kartą supratau, jog jis miręs ir labai išsigandau. Jis pasižiūrėjo į mane ir sako: Margarita, apkabink mane... Aš pradėjau verkti ir paaiškinau jam, jog negaliu, bijau, jis gi miręs... Tada senelis pradėjo kilti į viršų tiesdamas į mane rankas ir sako: paleisk mane, paleisk... Po tos nakties daugiau nebesapnavau savo senelio nė karto... Gali būti, jog mano pačios pasąmonė tokiu sapnu liepė gyventi toliau ir nustoti kankintis, tačiau, mano manymu,šis sapnas įrodo, jog vis tik egzistuoja kažkas, ko dar mes nesugebame suvokti...
kertiniai sio sapno zodziai yra "paleisk mane, paleisk..." tu pati puikiai juos paaiskini ,Margarita. Daugeli metu savo mintimis nedavei senelio sielai ramybes, nuolat del jo sielvartaudama. Sapne jis tiesiog norejo tau pranesti, kad negalima gyventi isikabinus i praeities prisiminimus, reikia gyventi toliau, kad ir kaip skaudu bebutu prarasti miela zmogu.. 2007 10 22 09:38 Mėnesiena, 2024m., Sapnininkas |
|||
