Daznai sapnuoju ivairius bombardavimus savo mieste, bet labiausiai mane jaudina tai, kad as stoviu savo balkone aukstai nuo zemes, kur gerai matomas visas miestas, oras tada buna visados vesus, svelnus vejelis, saulelydis, toks dangus visas raudonas, ir staiga ziuriu is toli atskrenda virs tukstancio bombonesiu lektuvu tiesiai priesais mano nama, ziuriu toliau, ten toli gal uz kokiu 10km, sprogineja namai, ir jauciu kad tuoj tas bombardavimas iki manes ateis, nieko nelaukdamas perspeju seima, kad begtume is namo, bet jie nebega, pagalvojo, kad juokauju, bet kazkaip susimasciau nueit vel i balkona paziuret ir ziuriu kaip tiesiai i mane lektuvas. Tada prisikeliu
Tai tavo baimes smelkiasi i pasamone, Mariau, kad gyvenime isilaikyti "virs miesto" yra gana sunku, kad irodyti savo verte, gauti pripazinima, gera saves vertinima taip pat sudetinga ir tau tai rupi. Tu suvoki savo ateiti, zinai ko nori siekti , bet tave tai baugina. Cia apie sapna. 2007 12 14 12:01 Mėnesiena, 2025m., Sapnininkas |