Prasidėjo labai gražiai lyg vaikystėje 🥳🥳 Nuostabioje žalioje, aukštoje pievoje su daug gėlių vaikščiojom su sese ir mama, vedžiojom šuniukus, buvom apsirengusios gražiomis suknelėmis.. Aš maža, o sesė dar mažesnė.. Vaizdas lyg iš pasakos 🥰 susirinkom visus šuniukus į glėbius ir nuėjom taku.. Atėjom į tokią vietą, kitam mieste (atrodo nematytą, kurią jau ne pirmą kartą sapnuoju) 😅 vaikščiojam ten jau šiek tiek vyresnės ir patogiau apsirengusios, grožimės senoviniais, mediniais pastatais, apžiūrinėjam aplinką (interjerą ir exterjerą), einam visur kur tik atidarytos durys.. Užeinam į vieną iš pastatų, durys atidarytos, apžiūrim vidų.. Terasoje laiptai/kopėčios į viršų, bet viršuje uždėtos grotos, todėl nelipam ir išeinam iš to pastato.. ☺️☺️ Pradeda temti, galvojam grįžti atgal iš kur atėjom ir baigti dienos kelionę, tik iš tos pusės pasigirsta balsai.. Daug balsų.. Kai kurie aiškūs, kiti nelabai.. Nuspręndžiam nerizikuoti ir nesukam atgal, paskubam į kitą pusę.. Balsai vejasi mus, kol pagaliau virsta siluetais/žmonėmis.. Vis arčiau ir arčiau.. Pasileidžiam bėgti, jie puola vytis.. Prieš mus kitas pastatas.. Mama bėga pro pastatą, ir nubėga toliau už jo, kol jau jos nebematyti.. Liekam su sese.. Nusprendžiu, kad geriausia bus užlipti kopėčiomis/pastoliais į viršų, kad nereikėtų toliau bėgti, tikėdamasi, kad nepamatys mūsų.. Bet sesė bėgant užkliūna už lieptelio lentų ir suklumpa, grįžtu jai padėti atsikelti.. Žmonės/zombiai pačiupę jos kojas bando traukti, bet nutraukia tik jos batus, nes laikiau ją tvirtai už rankų.. Greitai padėjau atsikelti, čiupom jos batus ir nubėgom link kopėčių.. Tuo tarpu mano batai atsirišo.. Užlipom kopėčiom ant pastolių, sesė basa.. Užsirišau vieną batą, kito nespėjau.. Moteris/negyvėlė jau beveik užlipusi, likę tik keli žingsniai iki viršaus.. Stipriai įsikibau į strypus ir pasakiau sesei, kad greitai užsidėtų batus ir darytų taip kaip aš.. Spyriau negyvėlei tiesiai į veidą, ji pasileido ir nukrito.. Nuspyrėm dar kelis, kai apačioje pasirodė neaiškus vyras, lyg jų vadas.. Stovėjo ir žiūrėjo į nukritusius jau mirusius apsėstuosius, pasakė lotynišką frazę ir uždegė jų galvas.. Pažiūrėjo į viršų - į mus ir nuskubėjo atgal.. Stovėjom viršuje pašėlusiai išsigandusios, stebėjom kaip ugnis apačioje plečiasi, kaip ji pasiglemžia negyvėlių galvas ir kūnus, kaip nueina tas vyras į nakties tamsą.. Galvoju ar čia jau pabaiga ir ar jau galima nusiraminti, bet bijau atsipalaiduoti.. 🤯🤯 Kai pabudau, tai bandžiau suvokti, kas ką tik įvyko 😕😳 sapne girdėjau vietos pavadinimą bei sesers vardą ir pavardę 😶